meilytis

meilýtis, -ė smob. (1) žr. meilutis: Pasakyk man, meilýte, kaip su Petru, ar jau pasveiko? Brž. Eikš, mergyte, mano rogės', eikš, meilyt, po mano dangtu, valgyt mano obuolėlių, krimsti mano riešutėlių Sab.